Spalio 10 d. psichosocialinės veiklos centras „Nauja pradžia“ mini Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Šią dieną centras organizuoja renginį „Saugau savo psichinę sveikatą“, kuris skirtas didinti psichinės sveikatos raštingumą, mažinti stigmatizaciją bei skatinti lygybę ir toleranciją psichosocialinės negalios kontekste. Renginys įgyvendinamas pagal VšĮ „Atviros Lietuvos fondo“ patvirtiną projektą „Veiklus ir solidarus žingsnis: psichosocialinės negalios kontekste“, kuris finansuojamas Europos Komisijos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos lėšomis.

„Pasaulinės psichikos sveikatos dienos minėjimas – tai ne tik proga pasikalbėti apie tai, kas mus neramina psichikos sveikatos kontekste, bet ir galimybė suvokti, jog kiekvieno žmogaus psichinė ir emocinė būklė yra svarbi ir vertinga. Ši diena skatina dar kart įsisąmoninti, kad psichinė sveikata yra neatsiejama mūsų gerovės dalis, kurią turime puoselėti taip pat atsakingai, kaip ir fizinę sveikatą. Ypač svarbu, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus kalbėti apie savo patirtis, emocinę būseną, nes tik taip galime mažinti psichikos sveikatos stigmas“ – teigia centro vadovė Gerda Kazlauskienė.

„Net dirbdama psichiatrijos filiale pastebiu ore tvyrančią didžiulę žmonių stigmatizaciją psichikos sutrikimų atžvilgiu. Atrodytų, kad pastaruoju metu mūsų visuomenė ypač sparčiai tobulėja ir įgauna vis daugiau sąmoningumo bei tolerancijos. Nepaisant to, vis dar girdimos dviprasmiškos taksi vairuotojų replikos, paleidžiant asmenį „Psichūškėj“, melas artimiesiems, kad gulima sanatorijoje, bei nesibaigiantys pacientų skundai ir nusivylimas aplinkinių nesupratimu ir nepalaikymu, sutrikus psichinei sveikatai. Netolerancija gimsta iš baimės ir nesupratimo. Tad jaučiu didelį norą ir pareigą skleisti žinią ir kuo daugiau kalbėti šia, daugeliui vis dar nepatogia tema. Neprižiūrėtas ir alinamas psichinis pasaulis bet kuriam gali „pakišti koją“ ir pradėti trukdyti užsiimti įprasta veikla. Tad neskubėkime teisti, išdrįskime atsiverti naujai informacijai, praplėsti suvokimo ribas.“ – skatina medicinos psichologė – psichoterapeutė Inesa Golubovskaja.

Rašytoja, psichoterapeutė, Klaipėdos universiteto profesorė Jūratė Sučylaitė sako: „Daug metų dirbdama ir bendraudama su psichikos sutrikimais sergančiais žmonėmis galiu pasakyti, kad per nepriklausomybės metus įvyko daug teigiamų pokyčių psichiatrijoje. Visuomenė tikrai yra tolerantiškesnė, psichikos sveikatos krizė nebėra gėdos ženklas, bet grįžti į pilnavertį gyvenimą po gydymo uždarajame psichiatrijos skyriuje nėra lengva. Šizoafektiniu sutrikimu, šizofrenija suserga jauni žmonės, dalies jaunuolių socialinis gyvenimas iki ligos buvo sėkmingas, būta daug gražių tikslų. Kaip nepalūžti žinant, kad psichozės epizodas gali pasikartoti? Kaip gyventi, kai jautiesi vaistų užslopintas, praradęs save? Problemų daug, reikia psichosocialinės pagalbos, apimančios savitarpio pagalbos grupes, psichoedukaciją ir psichoterapiją, artimųjų mokymą. Dabar daug nerimo sutrikimų, krizių, kai nesusidorodami su savo sunkiais išgyvenimais, žmonės žaloja savo kūną, nes skausmas palengvina vidinę kančią. Žmogus visada yra sociume, kultūrinė aplinka gali sustiprinti asmens ištvermę, įkvėpti nepasiduoti, padėti suvokti savus išgyvenimus ir gali skatinti abejingumą bendražmogiškoms dvasinėms vertybėms, skleisti nusiminimo, beviltiškumo, gyvenimo beprasmiškumo idėjas. Kiekvienas turėtume saugoti savo sveikatą, ieškoti savyje galių, leidžiančių
nepasiduoti gyvenimo sunkumams ir skleisti žmoniškumo šviesą“.

Psichinės sveikatos puoselėjimas yra ne tik asmeninė, bet ir visuomeninė atsakomybė. Nuo empatijos ir supratimo priklauso, ar sugebėsime ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais. Tik bendrai skatinant toleranciją, mažinant stigmas ir rūpinantis psichine gerove, galime sukurti sveikesnę ir palaikančią Klaipėdos bendruomenę.